pratarti

pratarti
pratar̃ti, pràtaria, pràtarė Rtr, pratárti Š 1. tr., intr. M, Š, NdŽ, KŽ prabilti, prakalbėti: Bus prataras (sprendimas, nutarimas), kad tylėjęs pratars tėvas duoti atrėdą, arba dalį, vaikui savo J. Vilkas žmogaus balsu pratarė LTR(Dov). | refl.: Ak, kodėl jam nebuvo leista ir vokiškai prasitarti! I.Simon. ║ pasakyti įžanginę kalbą: Toms dviem moterims pratarus, prasidėjo suvažiavimo darbas Pt. 2. tr. NdŽ, DŽ1, KŽ, Lkš, VšR, Dsn pasakyti, ištarti: Gal kitąsyk ir pratar̃tų tokį žodį, bet tikrai nežinau Vl. Žodį pràtariau, tujau „ko, ko?“ (klausinėja) Krš. O tas žmogus pratarė „gali sėst“ ir vėl tyli BsPIV13. Norėjo kažin ką pratarti, bet žodis neišėjo iš burnos, tik skaudžiai sudrebėjo lūpos J.Bil. Motina nieko nepratarė, tik tyliai verkė J.Marc. Manęs gyvos neliktų, jei aš dar kartą joms pratarčiau savo vardą P.Vaičiūn. Mergytė mano, jaunoji mano, pratark nors vieną žodelį manei JD586. | refl. intr., tr. NdŽ, KŽ: Nėkumet neprasimina, neprasìtara blogai, sutinka Krš. Gal blogą valandą prasitarė KrvP(Mrk). Paskui kiekvienas apie save prasitarė puse lūpų, į dideles kalbas nesileisdami V.Bub. Jie klausė, klausinėjo kitus, bet patys apie save neprasitarė nė žodžio A.Vien. Apie sėklą taip ir neprasitariau P.Cvir. ║ galėti, pajėgti ištarti, pasakyti: Jau aš žodžio nebipràtaru – tiek užilsau, nuplukau Varn. Tas žmogus išbėgo iš tos trobos, išbėgo visas parbalęs, plaukai į aukštį pasišiaušę, nė žodžio nebipratarą̃s Als. Motule mano miela, nepakeliu galvelės, nepratariu žodelio LLDIII329(Lp). 3. refl. intr., tr. Rtr, Š, NdŽ, DŽ1, Vkš, Up netyčia, nejučiomis pasakyti, išsiduoti: Kitąsyk ir aš prasìtariu kai ką Jrb. Prasìtarė – pakilo kalbos! Ps. Geriau būtau jam neprasitãrus, kam turi an mane kas čirkšt! Lš. Niekas neprašė, tai mes ir neprasìtarėm ČrP. Sugrįžę namo, nieko neprasitarė Eglei, ką padarę LTR. Prasìtarei – žmonių liežuviai plačiai išnešios Krš. Bijojo prasitarti, ką nors nereikalinga pasakyti J.Bil. Vyras vėl užsiėmė burną, kad tik neprasitartų LTR(Rk).
prasitariamaĩ adv.: Prasitariamaĩ (puse lūpų) pasakė, kad žada taksiuką pirkt Mrj.
4. refl. NdŽ netinkamai ką pasakyti, žodžiu užgauti: Lipšnus dabar buvo sūnus ir bijojo jai blogu žodžiu prasitarti V.Krėv. 5. tr. Šts priminti: Pràtarei [vaikui] tas uogas, dabar i zys Krš. 6. refl. NdŽ praleisti kurį laiką tariantis: Dviese užsidaro ir nežinia ką ligi gilių išnaktų prasitaria rš. \ tarti; anttarti; aptarti; atitarti; įtarti; ištarti; nutarti; patarti; pertarti; pratarti; pritarti; sutarti; užtarti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужно решить контрольную?

Look at other dictionaries:

  • pratarti — pratar̃ti vksm. Nė žodẽlio negalėjo pratar̃ti …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • pratartis — pratarti̇̀s dkt. Tai̇̃p rãšoma knỹgos pratartyjè …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • pratartis — pratartìs sf. (3b) NdŽ pratarmė: Prakalba, arba pratartis, turi būti rašoma pačioje darbo pabaigoje rš. Redaktorius pratartyje rašo, kad vadovas skiriamas studentams sp …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • prataryti — žr. pratarti: 1. J.Jabl, LMD(Ign) Kogi tyli, gal žodžio negali prataryt?! Ds. Oi motule mano, oi širdele mano, prataryk žodelį, duokie man rodelę DrskD218. Tarė vargelis pratarydamas, jauną seselę pravirkdydamas LTR(Brt). Žemelė tarė pratarydama… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • anttarti — anttar̃ti, añttaria, añttarė (ž.) intr. KlvrŽ dainuoti antru balsu, antrinti: Aš dainuosiu, tu anttar̃k J. Kunegas pats liuob anttar̃s vaikų koruo Šts. tarti; anttarti; aptarti; atitarti; įtarti; ištarti; nutarti; patarti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apkentėti — 1. intr. iškęsti: Apkentėjom nemaža Arm. 2. su neiginiu tr. neapkęsti: Broliai pradėjo ano neapkentėti ir nenorėjo ir žodžio pratarti I. Ar nemylėjo tavęs matušė, ar neapkentėjo nė tetušėlis? LTR(Sln). Nenopkentėsi brolio savo širdyje tavo… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • aptarti — aptar̃ti, àptaria, àptarė tr. Š, Rtr, aptarti Š 1. Š, FT, DŽ, NdŽ, KŽ įvertinti visas aplinkybes, apsvarstyti: Aptarė, apsvarstė ir visų nuomonės sutapo rš. Dėl algos tai sutinku, bet sąlygas tai aš norėčiau smulkiau aptarti A.Vien. Valančius,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apversti — apver̃sti, apver̃čia (àpverčia), àpvertė 1. tr. SD1114, SD301, Sut, N, K, RtŽ, L, Š, Rtr, BŽ77, DŽ, NdŽ, KŽ padaryti, kad pargriūtų, parvirstų ant šono, pargriauti, parblokšti, paguldyti ant žemės: Karves pagirdžia, lovius apver̃čia in šono Klt …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atitarti — atitar̃ti, atìtaria, atìtarė 1. tr. reikiamai ištarti: Tik fonetinis pasiruošimas įgalina tikriau suvokti svetimos kalbos garsinę lytį ir tiksliai atitarti jos garsus EncVIII410. 2. tr., intr. J, KŽ, Lnkv, Ul atsakyti: Jam žodį pasakyk – jis… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atliepti — 2 atliẽpti, ia (àtliepia), àtliepė 1. intr. atsakyti šaukiant, vadinant, atsišaukti: Vadinau, o nebuvo, kursai atlieptų WP11. Neatliẽpiamas šauksmas BŽ19. | refl. SD238,218: Ar į versmę įlindai neatsiliepdamas? Ar. Kas toks yra, lai… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”